50 eurų nuo mamos, kurios niekad nematei.
Tau būtų 14, o tu gautum voką iš mamos, kurios niekad nematei. Matytum iš kalendoriaus iškirptą paveikslėlį, užklijuotą ant voko ir sakinį, sakantį, kaip ji nori pamatyti tave ir apkabinti.
Matytum klaidas tame sakinyje ir pasakytum mamai, kuri tave užaugino, kad anos mamos raštas gražesnis net už jos. Ir pakėlusi voką prieš šviesą suprastum, kad voke – pinigai.
Laikytum kaip didžiausią pasaulio stebuklą laišką nuo mamos, kurios niekad nematei.
O jei būtum mama, kuri 14 metų augino vaiką, laikantį laišką iš tos kitos mamos pasaulio? Mama, žinanti, kad tas pasaulis greitai prie tavo vaiko priartės. Ir apkabins.
Kas rašo šito filmo scenarijų? Jis tampa nupakeliamas. Išjunkit jį! Pakeiskite scenaristą!
Užsimerkti, ir jo neliks? O gal pajuokauti:
– Tu turtinga šiandien. Pavaišinsi mane už savo anos mamos pinigus?
Ir tavo vaikas nusijuoks. Tikrai, būtų labai keista.
