Esu skolinga

You are currently viewing Esu skolinga

Aš tarsi marių vėjas,
atsitrenkęs į tave, –
esu skolinga tau už viską.

Už ašaras juodam krante,
kurios nuplovė išdidumą.
Už pokalbius iki aušros
kai supranti,
kad tiek dar buvo, ir tiek bus.
Skolinga – už pirmus kartus
ir tuos, kuriuos kartojau tarsi mantrą.

Už laimės vasarą,
už dovanas, progas,
už saulės maudynes
(kiek kartų jai linkėjau nepaskęst!).
Už Karklės akmenis,
už Juodkrantės miškus,
už raganas ir kopas –
tau skolinga.
Už smėlį plaukuose,
už pamestus žaislus,
už permirkusius drabužius –
esu skolinga.
Už kavą ir ledus,
už debesis ir griaustinius,
už gintarus, už žmones,
už paklydimus.

Aš tau skolinga, jūra,
už viską, kas jau buvo
ir kas bus.

Kai leis išeiti – aš norėsiu
ateiti pasilikti su tavim.
O iki tol – dar bent kartelį
pabūk, o mano jūra, su manim

Parašykite komentarą