Natos

You are currently viewing Natos

Aš pasiklydau. Pasiklydau tarp savo norų ir ambicijų, tarp galimybių ir tikrųjų poreikių. Tai supratau dar prieš žygiuodama per pietų pertrauką į muzikos pamoką. Tačiau dabar, eidama per senas miesto kapinaites, apsmaigstytas palaikiais kryžiais, stovinčiais ant su mano praeitimi niekaip nesusijusių kapų, ima lįsti mintys, įvykiai, pokalbiai.

Negali ignoruoti nė vieno iš jų, nes tai – natos, iš kurių Dievas kuria mano gyvenimo dėlionę. Negali ignoruoti ir poreikių, norų, ambicijų, kurie trankosi į galimybių ribas, nes tai prilygtų kelių natų išmetimui iš muzikos kūrinio – melodijos neliktų.

Įsitaisau kėdėje. Kai mokytoja padeda priešais mane kankles, pasijuntu lyg aptarnaujama restorane. Negrabiai groju ir pati iš savęs juokiuosi. Mokytoja korektiškai pakomentuoja ir pataria, kur stipriau užgauti stygą.

– Galima ir taip. Žiūrint, koks jūsų tikslas, – sako mokytoja.

Štai ir atsakymas man, paklydusiai: kai nori įtaigos, grožio, jėgos ar kito rezultato – turi tinkamai sudėlioti akcentus.

Grojant kitą kūrinį, ausį dirgina aukštos natos.

– Gal dešinėje rankoje pažeminkim?
– Nepavyks – kai kur sutampa su kaire ranka, – atsakau.

Nepagrosi tos pačios stygos abiem pirštais tuo pat metu. Ar tai ne apie galimybių ir ambicijų susidūrimą?

– Galima sukeisti kai kurias natas, – pasiūlo mokytoja.

Pažymėjusi paklausia:
– Pabandykit – ar bus patogu?

– Taip, žinoma, tik reikės daugiau pasimokyti, – atsakau.

Taip, žinoma – reikės pasimokyti. Kai ryžtiesi pokyčiui, mokytis privalu. Reikės pasimokyti negesinti ambicijų nepaisant sąlygų, neignoruoti norų, atsitrenkusių į galimybių ribas, ir jokiu būdu neneigti poreikių. Bet pirmiausia būtina šį tą sukeisti vietomis toje Dievo sukurtoje dėlionėje – nes nepagrosi tos pačios stygos dviem pirštais. 

Parašykite komentarą