Pingvinai

You are currently viewing Pingvinai

Ši istorija tikra. Ją galima pavadinti: „Sveikinu, tu augini genijų” arba „Atleiskite, jus netyčia atskraidino į Antarktidą”.

Kaip gražiai šią istoriją bepavadintum, gyvenimas jau niekad nebus toks, koks buvo. Galbūt palengvės, bet ne dėl to, kad pusryčiams, pietums ir vakarienei valgysi viltimi pagardintą patiekalą, vadinamą „Išaugs”. Neišaugs, neišaugs, gali šitą kartoti kaip mantrą, kad nepamirštum ir niekad nebandytum uždengti kasdienių krizių po viską pateisinančia priedanga – paauglystė.

Pusryčius pamirši pavalgyti, nes prabusi pilna baimės, jog žydros vaiko akys prie mokyklos slenksčio pavirs į stiklines, maldaujančias paleisti į laisvę. Stovėsi, nuleidusi akis iš gėdos ir apimta visų kitų neurotipiško žmogaus jausmų. Nesuprasi to, kitokio augančio žmogaus, nesuprasi jo baimių, jo pojūčių, bet nuo plaukų iki kojų pirštų galiukų tikėsi, kad galbūt kažkas šį rytą vaiką įtikins: pasaulis, peržengus mokyklos slenkstį, yra saugus.

Jei tas stebuklas įvyks, pasijusi nors tą akimirką saugi. Galbūt tą dieną nepamirši papietauti, nes vaiko balsu mesengeris visa gerkle nešauks: niekad daugiau niekad neisiu į mokyklą!

Galbūt ir vakarienei kažką įdėsi į burną, nes vaiką pavyks įtikinti, jog reiktų susidėti knygas į mokyklą ir, grūsdama į save beskonį patiekalą, bijosi ryto, kai vėl viskas bus kaip tąkart, kai pasaulis pajuodo nuo frazės: niekad neisiu į mokyklą! Nes matematikos mokytoja sakė, kad nemoku mokytis, rusų – niekad negausiu darbo, direktorė – visą gyvenimą sėdėsiu mamai ant sprando.

Žiūri į skaičių kombinaciją. Ji kaip viską paaiškinantis burtažodis. Su juo tau galbūt atsidarys durys, kurių anksčiau neatsidarė. Bet užsitrenks tos, kurios buvo atlapos. Ją kažkas sugalvojo, kad tu ir kiti žinotų: tau mamos vaidmenį reikės vaidinti ilgai ir atidžiai. Kad nuo šiol žinotum (jei iki šiol nesupratai): reikia kuo rečiau paslysti.

Jau tiek paslysta. Tiek ilgai nežinota, nesuprasta, neišsaiškinta, kad niekas niekada neišinstaliuos tos programos, veikiančios šviesioje galvelėje. Ji turi veikti taip, o ne kitaip. Nuo to pasaulis yra gražesnis, na ir kas, kad sudėliotas iš sunkių dienų. Dienų, kai ne visi supras, kai daug kas pasakys: visi vaikai bijo, nevalgo, nenori, neklauso ir dar desertui pridurs – mes visi šiek tiek autistiški.

Tačiau kažkas apkabins, kad pravirktum Laisvės alėjoje, suradus pasaulį, kurį anąkart pametei. Pasaulį, kuris kvėpuoja tuo pačiu oru, todėl tavęs neteis, o sušildys ir pasakys: čia tarsi nuotykis, kai užuot skridus į Paryžių, netyčia nuskridai į Amsterdamą. Pagalvoji ir pasakai: mūsų atveju turbūt bus Antarktida. Tai irgi ne bėda – Antarktidoje gyvena pingvinai! Būtinai su jais susipažink!

Parašykite komentarą