Bežiedė

You are currently viewing Bežiedė

Kur užaugai – ten ir žydėk.

Ne visiems pavyksta natūraliai išdygus iš sėklos ten pat užaugti ir žydėti. Kartais esi daiginamas visai nenatūraliom sąlygom. Kartais esi sėkla, vėjo atpūsta į svetimą vietą, ten sudygusi ir įleidusi šaknis. Kartais tave paaugusią kaip sodinuką į naują vietą persodina tėvai. Dažnais atvejais pats ūgtelėjęs pasirenki būti persodintas. Tuomet prigyji arba ne. Jei randi sau tinkamą dirvą, oro sąlygas ir tau palankius, giminingus gretimus augalus, gali krauti pumpurus ir apsipilti žiedais.

O jeigu ne? Jei nerimsti, kai matai savo atspindį vandenyje be žiedų ir persikeli į naują vietą jau giliai įsišaknijęs? Bandai prigyti. Patiri įvairius gijimo etapus ir visą emocijų skalę. Tikėtina, kad iš pradžių jauti palaimą, matydama kitokią, galbūt tavo akims egzotišką arba labiau draugišką aplinką. Galvoji: štai, pagaliau aš žydėsiu! Pagaliau, nes čia taip gražu, gera, kvapnu, patogu!.. Epitetų esti įvairių, bet, deja, jie prigyti nepadeda. Nepadeda prigyti ir kiti augalai, kad ir kokių šalia jų būtų puikių.

Ir štai, pagaliau per ilgą laiką ir pastangas tau pavyksta iš naujo įsišaknyti! Šioje vietoje neatmesk dar vienos tavo augimo kelionės versijos: gali paaiškėti, kad tu nemoki žydėti. Keisk nekeitus augimo vietos vis tiek nežydėsi – tau žydėti neduota, kaip tai duoda kaimyninėms alyvoms, kaštonams ar rožėms, nes esi tik bežiedė, bespalvė spygliuota pušis.

Tuomet sustok. Giliai įkvėpk. Iškvėpk. Neliūdėk ir nepavydėk. Tau irgi pasisekė – tu esi nepalankioms oro sąlygoms atsparus visžalis augalas. 

Parašykite komentarą