Puokštė

You are currently viewing Puokštė

Metai žinojimo ir beveik penkiolika metų patirties augiant autistišką vaiką. Ką reikėjo žinoti, kai man ir mano tuometiniam sutuoktiniui valstybė įteikė pilną keistenybių mergaitę su ant pakaušio styrančiais plaukais?

Nebandykite jos pritaikyti. Ji lyg puokštė gėlių, kurią pabandę įkišti į jūsų gražiausią vazą, būtinai sugadinsite. Nebent jūs turite daugybę vazų ir gerą skonį. Antraip man gaila tos puokštės, kaip gaila mano vaiko, kuris ir pats nežinojo, kad yra kitoks, ir niekas kitas nežinojo, todėl bandė iš jos padaryti kažką, kas tiktų jų pasauliui.

Tai jos nepagerino, kaip jie vylėsi. Tik užsklendė ją, išmokė nepasitikėti žmonėmis ir jų bijoti. Kai taip nutiko, visi apkaltino jos mamą. Taip, ji irgi 14 metų nežinojo, kad augina autistišką vaiką ir iš inercijos ne kartą merkė ją ne į tą vazą.

Supratusi, kad tai klaida, ėmė tai sakyti kitiems. Taip labai greitai tapo mama, kuri nemoka auklėti vaiko. O kaip gi kitaip, juk pati negimdė. Alio, ar jums gimdant Dievas davė instrukciją, kaip auklėti vaikus?!

Kol tai rašau, žiū, jau jos nėra. Nuklydo apytuščiu Juodkrantės paplūdimiu akmenukų, kriauklių, medūzų ir ypač vandens nugludintų stikliukų kviečiama. Pavyta lyg niekur nieko gelbėja į krantą išmestas medūzas, aprodo savo surinktą kolekciją ir nuramina: jaučiau, kad čia bus tų spalvotų stikliukų.

Viena žinau šiandien: kai šitai gėlei leidi žydėti savo pievoje, negali ja atsigėrėti.

Parašykite komentarą