Nykštys vieną dieną pasakė „man gana“ ir išėjo atostogų. Apsitempė baltas timpas, užsikabino užrašą „Man atostogos“ ir elgėsi taip, lyg jo rankoje nebūtų.
Visi likę keturi dešinės rankos pirštai nedelsiant buvo sukviesti į posėdį, pavadintą „Kas pavaduos Nykštį“.
Posėdžiui vadovavo Didysis pirštas, o sekretorio pareigos, kaip visada, buvo skirtos Mažyliui. Šis ramių ramiausiai dirbo savo darbą, nes buvo šventai įsitikęs, kad Nykščio vadavimas jam negresia.
Labiausiai išsigano Smilius. Galvoje kūrė savęs gelbėjimo planus, kai visi posėdžio dalyviai sužiuro į jį.
– Tu skirtas rodymui, juk dar ir Rodomuoju pirštu vadiniesi. Todėl ne pračiau už Nykštį parodysi akims telefono ekrane, kurią raidę ar emoji spausti.
– Man tiek reikalų su rodymu! Be to, čia reik ne rodyt, o baksnoti į ekraną. Aš ne baksnojamasis pirštas, – nuo papildomo darbo krūvio bandė išsisukti Smilius. – Didysis gali tai atlikti dar geriau už mane, – manė Bevardis išsisuks taip paglostęs kaimyno savimeilę.
– Aš? – posėdžio vadas vos neiškrito iš savo sosto. – Aš? O kas visiems vadovaus, kai aš dirbsiu?
Taip, vadovo reikia, sutiko visi ir atsisuko į Bevardį.
– Tu nieko neveiki! – duetu sušuko Smilius ir Didysis.- Kur jūs matėt, kad Bevardžiai spaudytų ekraną? – gynė savo garbę Bevardis.
– Nori pasakyt, kad Smiliui galima, o tau ne? Bevardžiu būtų bent originalu, o Smiliumi taip senamadiška!
– Tai gali pakenkti mano grožiui, – nepratęs nieko veikti, o tik rūpintis savo išvaizda, darbo kratėsi Bevardis. – Aš – Veneros, grožio planetos, pirštas, o štai Mažylis, jis juk Merkurijaus globoje, o Merkurijus už ką atsakingas? Taip, už bendravimą. Lai Merkurijaus pirštas ir bendrauja su tom raidėm.
Tokio gilaus pamąstymo iš Bevardžio niekas nesitikėjo. Tiesą sakant, visi amo neteko dėl tokio argumentuoto paaiškinimo ir vieningai visi nutarė, kad per Nykščio atostogas jį vaduos Mažylis.
