Zyrza mėšle

You are currently viewing Zyrza mėšle

Po to buvo laisvas kritimas nors į akį durk tamsoje. Po jo Zyrza žlegtelėjo į kažką minkšto ir šlapio. Kas tai – pragaro dumblas, dar viena mėšlo krūva ar bala, kurioje prasideda jos naujas, antrasis, dar vienas iš devynių jos gyvenimų? Iš ano ji atsiminė tik Katino žodžius ir ją kiaurai veriančius Grambuolio kaltinimus. Gerai, kad viskas liko aname, pagalvojo.

Ar pavyks pradėti naują, kitokį, lengvesnį, šviesesnį? To musė Zyrza nežinojo. Nežinojo ir to, kad nieko neįmanoma pradėti iš naujo, kad viskas iš praeitų gyvenimų velkasi lyg sunki kaskart dar labiau sunkėjanti uodega. Nežinojo ir to, kad be mėšlo nieko neužauginsi, o nesusitepęs letenų nieko nesuskursi.

Zyrza norėjo pabandyti skristi, bet pašiurpo pamačiusi savo rankas – jos buvo su aštriais ilgais nagais. Pasitikrino, ar dar turi sparnus. Jie buvo kitokie – vos pakeliami. „Virsti į žvėrį” – pasakė jai balsas, sklindantis iš vidaus.

Musė prisiminė tuos anksčiau girdėtus paliepimus užsiauginti storą odą. Ji kiek įmanydama to kratėsi. Jai patiko jos oda, patiko jos rankos ir jos sparnai ir ji pati sau patiko tokia, kokia yra.

Kas dabar bus? Kokiu žvėrimi ji taps? Vidinis balsas tylėjo, ir musė Zyzra būtų bet ką atidavusi, kad dabar būtų priėjęs katinas Spirgas ir sudaužęs šitą spengiančią tylą.

Kodėl tokią akimirką Musė galvojo apie Katiną, jai buvo mįslė. Kodėl dabar, iki ausų įklimpusi mėšle, ji pagalvojo apie jį? Ir kaip jis galėtų prieiti prie jos, kai ji tokioje vietoje? Ką jis dabar pasakytų apie jos suragėjusius sparnus ir sukietėjusią odą? Gal pagirtų, pasakytų, kad „pagaliau”, „seniai reikėjo”? O gal dėl to ir nėra čia jo, kad ji virsta žvėrimi – konkurentu jam, o ne būtybe, kurią kur buvęs kur nebuvęs jis gali paglostyti žaliu žvilgsniu, o visažiniu komentaru įpūsti pasitikėjimo? Gal ji buvo jam per daug įkyri? – į galvą lindo dar įkyresnės mintys. Galiausiai lyg sunkus debesis užslinko mintis, kad tikriausiai prasidėjo jos gyvenimas, kuriame ji nebeturės, nebesutiks, nebematys, nebegirdės savo bičiulio katino Sprigo. Kuo daugiau galvojo apie tai, tuo jos sunkūs sparnai dar labiau sunko.

Parašykite komentarą