Šokis

You are currently viewing Šokis
Šokis

Kad pradėtum kilti, reikia atsispirti į dugną. Bet kaip į jį atsispirsi, jei neturi jėgų? Todėl dugne reikia pabūti, apsiprasti, priprasti prie tamsos. Tik tada toje tamsoje įžvelgsi tai, ko niekad nebūtum išdrįsus pamatyti būdama ten, šviesoje.

Ir tuomet pradėsi kilti. Kildama pasijusi lyg besvorė. Apims saldus jausmas, kad viskas įmanoma ir kad vienintelis dalykas, kurį privalai padaryti – tai leisti sau būti heroje to filmo, kurį kažkas aukščiau kuria apie tave.

Kad vėl atrastum saldų buvimą dviese, reikia susidraugauti su vienišumu. Jei šoksi nuo vieno žiedo link kito, ieškodama medaus, nudegsi. Medus apkars greičiau nei tu pamirši, koks buvo anas, tas prarastas, bet kažkada geistas ir mylėtas žiedas.

Kai leisi sau nugrimzti į vienatvę ir nesijausi joje vieniša, kai būsi tikra, kad tavo Marsas ir Venera šoka darnų šokį, o tu jiems ploji, tada galėsi apsidairyti. Pieva mos tau savo tūkstantiniais žiedais, bet tu nepasiklysi. Tu žinosi, kaip atskirti tuos, kurie gali pakeisti tavo vienatvę kuo nors daug saldesniu už ją.

Parašykite komentarą