Magas

You are currently viewing Magas
Magas

Nuskenuoti ją ir sakyti jai tai, ką ji nori girdėti. Ji tuo pat baukšti ir įžūli, atvira ir įtari, nuoširdi ir atsiribojusi jį suklaidina. Jis pamano, kad jai, neseniai ištrūkusiai iš narvelio, reiktų dar vieno. Taip, ji ilgisi saugumo, bet jis vis tiek prašauna: ji labiau už viską brangina savo laisvę. Nors jis nesuklysta parinkdamas jai komplimentus, bet suklumpa mintimis ją padėjęs į savo aplinką ir apie tai garsiai jai pasakęs. Jo žodžiai visai neseniai būtų buvę lyg ypač tyras aliejus jos salotoms ar brangus balzamas jos garbanoms, bet ne dabar. Ji mato, kaip jis žvilgsniu tyrinėja jos veidą, rankas ir susigūžia nuo replikų, kurios išduoda, kad jis skaito jos mintis. Ar jis perskaito ir tai, kad ji nori pasprukti? Kodėl ji jam nepasako, kad jiems nepakeliui? Ar ji delsia jį atstumti, nes viliasi, kad šis Magas, vaidinantis Taurių riterį, radęs kitą auką, sėkmingiau telpančią į jo narvelį, nuo jos pats atstos? Taip jis išsaugotų jos laisvę ir išlaisvinstų ją nuo pasirinkimo naštos. O gal ji delsia, nes nori dar kartą pažaisti su ugnimi?

Parašykite komentarą