Vėlai radau savo vietą. Ilgai jos ieškojus, radau ją šį rudenį nuo Medvėgalio vaikydama debesis, bėgdama paskui saulėlydį ir naujajam kieme ieškodama vietos šiltnamiui.
Kai ją radau, supratau, kad veltui nerimavau, nes jau anksčiau savo vietą buvau radus daugybę kartų: gaudydama šypsenas per kameros objektyvą, iš žodžių ręsdama istorijas, žongliruodama virtuvės įrankiais, šluostydama dukters ašaras, niurkydama katę, pirštais braukdama stygą, vaišindama svečius, buvau ją radus tarp astrologinių ir reiki simbolių, tarp avi, png, ai, ps ir kitų raidžių junginių, atkarpoje tarp H2 ir B8 pieštukų ir daugybėje kitų vietų.
Ir jei tu, panėręs į mano plaukų bangas neiškosi išsigelbėjimo iš klampių lyg karšta karamelė mano fantazijų ir visą Skolvilio skalę apimančių emocijų, aš keliaudama tavo smegenų vingių sukurtais labirintais žinosiu, kad čia dar viena mano vieta.
