Kaip jautiesi patekusi ten, kur susikerta laisvė ir atsakomybė? Ten, kur susikerta „noriu“ ir „reikia“? Ten, kur susitinka „mano“ ir „tavo“?
Negali pasitraukti, pasėmusi savo mėgstamą žaislą, nes tas žaislas ne tavo vienos. Turi likti čia ir dalintis. Turi likti čia ir rūpintis juo. Ir dar visais kitais žaislais, už kuriuos atsakinga esi.
Negali suplanuoti savo dienos, savaitės, mėnesio, metų, nes kažkas tuoj įsiverš ir viską išbarstys. Stovėsi žiūrėdama į savo išmėtytus žaislus ir girdėsi, kaip už nugaros kažkas tau grūmoja pirštu: nesusitvarkai!
Būk gera mergaitė, būk stipri, būk kieta ir niekada daugiau neverk. Lietus už tave ašaras išlies.
Stovėdama po jo šaltu dušu nežinosi, ar rauda dangus, ar tu verki, nes nesi nei kieta, nei stipri. Nesi gera mergaitė, kuri teisingai pasirūpins savo žaislais. Pasirūpinsi kaip mokėsi, kaip atrodys teisinga tuo metu ir eisi ieškoti giedros, kad nereiktų slėptis po ašarotu dangumi.
