Pavasaris patenkintas savimi tingiai vartosi pienių pūkų pataluos. Tiek daug nuveikta! Gaivus vejelis jį supuoja. Žino – tuoj reikės išskristi.
Klausosi. Tiek balsų nuo ryto lig ryto, kad net man sunku visus įmint.
Žvalgosi. O atspalvių! Vien žalios pakanka, kad galva apsisuktų.
Įmerkia pavasaris nosį į alyvos kekę, tarsi tai būtų kvapų jūra. Pabraidys, kol dar čia. Žvilgsnis sustoja ties penkialapiu. Geras ženklas – man nepasisekė su oru, o vasarai pasiseks.
Jau reikia stalą ruošti, mąsto pavasaris. Laikas vasarą sutikti. Raktažolės jam šypsosi – paskambins savo gelsvais varpeliais, kai ateis laikas.
Apžiūri pievoje žydinčias braškes – bus kuo ją pavaišinti. O kol kas pasisupsiu pienių pataluos. Kol neišskridau.
Pavasaris
