Narcizas
- Ei, štai kokia tu! - išgirdo ji čaižų balsą vos prasimerkusi. Apsidairė. Ją šnekino ponaitis, pavasarį puikavęsis prieš visus savo geltonomis garbanomis ir balta apykakle. Reikėjo pripažint, kad jo ankstesnio grožio nebuvo nei kvapo -…
- Ei, štai kokia tu! - išgirdo ji čaižų balsą vos prasimerkusi. Apsidairė. Ją šnekino ponaitis, pavasarį puikavęsis prieš visus savo geltonomis garbanomis ir balta apykakle. Reikėjo pripažint, kad jo ankstesnio grožio nebuvo nei kvapo -…
Vieną vasarą sode susiginčijo trys broliai serbentai. – Jūs man neprilygstat! C vitaminas, kalis, geležis, – vardijo savo dorybes juodasis serbentas. – Turim ir mes C vitamino! – iš nevilties dar labiau pabalo baltasis brolis. –…
Būna, kad slysti paviršiumi. Priimi gyvenimą, žmones ir daiktus tokius, kokie jie yra. Būna, nusivili ir vėl patiki. Kol vieną dieną išsitiesi, nes nori sau visko kas geriausia ir sugrūdi į šiukliadėžę visus kompromisus. Būna, kad…
Ką tu veikei, kai aš studijų metais kimšau bandelę su kakava pieno bare ir žinojau, kad vieną dieną tikrai parašysiu knygą? Gal praėjai pro mane, o aš pro tave, nes abu turėjom siaubingai daug svarbių reikalų.…
Naujakuriams kaime įdomu viskas. Kad ir vėlų gegužio vakarą į kiemą įsliūkinančios katės, kurių dienos metu nepamatysi. Iš pradžių viena. Po jos kita. Uosto kieme paliktus daiktus, žolę ir savo nosytėmis lyg metalo detektoriais tikisi aptikti…
Išlaižei mane kaip medų vidurvasarį tekantį nuo korio, ką tik ištraukto iš avilio; suskaitei iki skutelių kaip įdomiausią visų laikų nuotykių knygą; išspoksojai į mane kaip į brangiausią paveikslą, kabantį geriausioje šalies galerijoje; išžiūrėjai kaip nuotaikingiausią…
Vėlai radau savo vietą. Ilgai jos ieškojus, radau ją šį rudenį nuo Medvėgalio vaikydama debesis, bėgdama paskui saulėlydį ir naujajam kieme ieškodama vietos šiltnamiui. Kai ją radau, supratau, kad veltui nerimavau, nes jau anksčiau savo vietą…
Gal tai bus pradžia istorijos (arba siaubo pasakos), kurią pavadinčiau „Per gerai, kad būtų tiesa“. --------------------------------------------------- Ji mane ilgai stebi. Po to visą amžinybę maišo kortas, neištardama nei žodžio. Nerimstu: – Ir ką jos sako? Ką…
Idealiam pasauly sutinku tave erdvioje universiteto auditorijoje. Tu įdėmiai klausai dėstytojo, o aš akies krašteliu stebiu tave, kol tu neatlaikai mano žvilgsnio. Atsisuki, o aš apsimetu, kad konspektuoju, bet iš tiesų piešiu tave sąsiuvinio paraštėje. Taip…
Tas padaras purvina nosimi nuskalbtos juodos spalvos lyg būtų ką tik išlindęs iš kamino verčiau jame būtų pasilikęs. Visa ironija ta, kad jis dvi savaites čia, o dar be vardo, nes mažoji ir didžioji niekaip nesutaria:…